Chondrodistrofija (CDDY su IVDD rizika) ir Chondrodisplazija (CDPA)

Šunų chondrodisplazija (CDPA) ir chondrodistrofija (CDDY) siejamos su retrogenų intarpais fibroblastų augimo faktoriaus 4 (FGF4) gene, kuris atlieka svarbų vaidmenį skeleto vystymesi. Du žinomi FGF4 retrogenai prisideda prie trumpų galūnių fenotipų: intarpas 18 chromosomoje (FGF4L1) ir intarpas 12 chromosomoje (FGF4L2).

Šiuo tyrimu analizuojami abu retrogenų intarpai:

FGF4L1 retrogeno intarpas 18 chromosomoje
FGF4L2 retrogeno intarpas 12 chromosomoje

FGF4L1 intarpas 18 chromosomoje sukelia CDPA. Ši autosominė dominantinė mutacija pakeičia kaulų ir kremzlių formavimosi signalų perdavimą ir sukelia neproporcingą nykštukiškumą, kuriam būdingos sutrumpėjusios galūnės ir palyginti ilgas kūnas.

FGF4L2 intarpas 12 chromosomoje sukelia CDDY — pusiau dominantinį požymį, kuriam būdingas trumpų kojų fenotipas. Šunys su dviem mutacijos kopijomis yra mažesni už šunis su viena kopija, o pastarieji jau yra mažesni už mutacijos neturinčius šunis. Ta pati mutacija taip pat gali sukelti tarpslankstelinių diskų degeneraciją, dėl kurios šunys tampa imlesni Hanseno I tipo tarpslankstelinių diskų ligai (IVDD).

CDPA turinčių šunų galūnės yra neproporcingai trumpos, palyginti su kūno dydžiu, todėl dažnai susidaro būdinga „ilga ir žema“ kūno forma. Galūnių sutrumpėjimo laipsnis gali skirtis; kartu gali būti nedidelių kampinių galūnių deformacijų, pavyzdžiui, priekinių kojų pasisukimas į išorę. Nepaisant pakitusio kūno sudėjimo, bendras kūno ilgis ir dydis paprastai yra normalūs. Ši būklė pirmiausia veikia išvaizdą ir pati savaime paprastai nesiejama su sunkiomis sveikatos problemomis, nors reikšmingai veikia skeleto struktūrą ir ūgį.
Priešingai, CDDY sukelianti 12 chromosomos mutacija gali lemti tarpslankstelinių diskų degeneraciją (IVDD). Šie diskai veikia kaip pagalvėlės tarp stuburo slankstelių, suteikdami stuburui atramą ir lankstumą. IVDD atveju diskų degeneracija ir galiausiai jų išvarža lemia nugaros smegenų arba nervų suspaudimą. Šunims, turintiems vieną CDDY mutacijos kopiją, IVDD rizika jau yra padidėjusi.

Tyrimai leidžia manyti, kad dviejų FGF4 retrogenų (FGF4L1 ir FGF4L2) poveikis sumuojasi. Veislės su trumpiausiomis galūnėmis, pavyzdžiui, taksai ir korgiai, dažnai turi abu variantus, kurių dažnis šiose veislėse yra didelis. Nors 12 chromosomos mutacija ūgiui paveldima pusiau dominantiniu, o IVDD rizikai — dominantiniu būdu, tarpslankstelinių diskų liga (IVDD) sergantiems šunims nebūtinai atsiranda klinikinių požymių. Kita vertus, šunys su disko išvarža arba klinikiniais nugaros smegenų suspaudimo požymiais gali šios mutacijos neturėti.

PubMed ID:

Publikavimo metai:

OMIA ID:

OMIA varianto ID: