Vario toksikozė (kaupimąsi lemiantis variantas, susijęs su ATP7B)

Šis tyrimas skirtas ATP7B geno mutacijai. ATP7B genas siejamas su padidėjusia vario toksikozės rizika kelioms šunų veislėms. Vario toksikozė kartais taip pat vadinama Wilson liga. Labradoro retriverių ATP7B genas sąveikauja su dviem kitais genais – ATP7A ir RETN. Nustatyta, kad ATP7A mutacija apsauginė, o viename tyrime viena ar dvi RETN mutacijos kopijos buvo susijusios su mažesniu vario kiekiu labradorų kepenyse. Vėlesni tyrimai šių rezultatų nepakartojo, todėl RETN variantas gali būti neutralus, o ne apsauginis. Labradorams ir giminingoms veislėms rekomenduojame tirti visus tris variantus kartu.

Vario kiekį organizme reguliuoja ir su maistu gaunamas varis, ir išskyrimas iš tam tikrų organų, pavyzdžiui, tulžies latakų. Optimalų vario kiekį palaikant svarbūs keli genai. ATP7B geno mutacija siejama su didesniu vario kaupimusi, sukeliančiu Wilson ligą, dar vadinamą vario toksikoze arba su variu susijusia hepatopatija. Priešingai, modifikuojančių ATP7A ar RETN genų mutacijos, regis, apsaugo nuo vario kaupimosi kepenyse, anksčiau vadinto Menkes liga. Šiuo metu šie modifikuojantys genai reikšmingi tik Labradoro retriveriams. Tačiau ATP7B mutacija gali sukelti klinikinius simptomus kelioms veislėms.

ATP7B mutacija paveldima nepilnai dominantiniu būdu. Vieną kopiją turintiems šunims vario toksikozės simptomų rizika šiek tiek padidėjusi, o dvi kopijas turintiems – gerokai didesnė. Taip yra todėl, kad ATP7B baltymo funkcijos sutrikimas trikdo vario pernašą ir gali lemti jo kaupimąsi. Simptomų pradžia gali būti labai nežymi, o pasireiškimo amžius individualus, dažnai 5-7 metai. Ligos sunkumą taip pat veikia su maistu gaunamo vario kiekis ir apsauginį poveikį turintys genetiniai variantai.

Labradoro retriveriams ATP7A geno mutacija gali sumažinti vario kiekį, kartu mažindama vario toksikozės riziką ir sunkumą. Todėl šunys, nešiojantys ATP7A mutaciją arba jos paveikti, turi tam tikrą apsaugą nuo vario toksikozės, kai yra ATP7B mutacija. RETN mutacija gali būti apsauginė arba neutrali. Jei ATP7B mutacijos nėra, šie modifikatoriai naudos nesuteikia. Todėl Labradoro retriveriams ir giminingoms veislėms rekomenduojama tirti visas tris mutacijas kartu.

Veisiant pirmenybė turėtų būti teikiama vario toksikozės išvengimui, naudojant ATP7B tyrimą. Jei veisiamas šuo turi ATP7B mutaciją arba yra paveiktas dviejų jos kopijų, reikėtų atsižvelgti ir į apsauginį ATP7A alelį, tačiau kitais atvejais nereikėtų atrinkti nei už jį, nei prieš jį. Šiuo metu rekomenduojama priimant veisimo sprendimus neatsižvelgti į galimai modifikuojančią RETN mutaciją.

Nors istoriškai Bedlingtono terjerų vario toksikozę sukeldavo COMMD1 mutacija, atranka prieš šią mutaciją labai sumažino jos paplitimą veislėje. Tačiau ATP7B mutacija jau buvo aptinkama nedideliu dažniu ir, regis, dėl atrankos netyčia tapo dažnesnė. Todėl ATP7B mutacija dabar dažnesnė nei anksčiau ir lemia daugumą šiuolaikinių Bedlingtono terjerų vario toksikozės atvejų.

PubMed ID: 26747866

Publikavimo metai: 2016

OMIA ID: 1071

OMIA varianto ID: