Kailio spalva: B lokusas (ruda, 4 variantai) – šunys

Šunų kailio spalvą kontroliuoja daug skirtingų kartu veikiančių genų. Jie dažnai vadinami „lokusais“. Rudos spalvos, arba B lokusas, atitinka su tirozinaze susijusio baltymo 1 (TYRP1) geną, kontroliuojantį eumelanino (juodo pigmento) gamybą. Žinoma keletas skirtingų B lokuso mutacijų, pašviesinančių šį pigmentą iki rudos spalvos. Laukinio tipo (normalus, nemutavęs) B lokuso alelis žymimas B ir yra dominantinis. Recesyvinis mutavęs alelis, lemiantis rudos spalvos atsiradimą, žymimas b. Tai reiškia, kad ruda kailio spalva atsiras tik b/b genotipo šunims; B/b ir B/B šunys nebus paveikti.

CombiBreed analizuojami B lokuso mutacijos variantai yra bc, bs ir bd (visi pasitaiko įvairiose veislėse), taip pat be (būdingas Lankašyro hileriams) ir bh (būdingas Sibiro haskiams). Kiekviena šių mutacijų lemia tuos pačius pagrindinius požymius, o šuo su bet kurių dviejų jų deriniu turėtų būti laikomas b/b genotipo.

Paveiktiems šunims, kurių plaukai kitu atveju būtų juodi, jie tampa rudi. Priklausomai nuo veislės, ši spalva gali būti vadinama ruda, šokoladine arba kepenų spalva. Šuns nosis ir letenų pagalvėlės taip pat bus šviesiau rudos, o ne įprastai juodos.

Jei šuo taip pat turi D lokuso mutaciją (d/d genotipas), jo spalva bus alyvinė arba izabelinė. Atkreipkite dėmesį: B lokuso mutacijos veikia tik šunis, kurių E lokuso genotipas nėra e/e, nes e/e šunys apskritai negali gaminti tamsaus pigmento.

PubMed ID:

OMIA ID: